Archive

news


… Ir kaip greitai eina tas laikas, nepagalvojot? Atrodo visai neseniai brolis atsidūrė pasaulyje, visai neseniai sužinojau kad jį turiu, o pasirodo jau visa savaitė kaip jis čia! Gaila, kad dėl tokio sunkaus gimdymo, bei problemų jie negali grįžti namučių, ir kol kas negaliu jo matyti kiekvieną dieną. Na, bet šiandien nepatingėjau ir atsikėlus labai anksti išskubėjau į autobusą, bei nuvažiavau aplankyti jų:) Visa laimė matyti mažą žmogelį ant rankų, o tuo labiau vadinti jį BROLIU. Na, dabar belieka laukti jų grįžtant, ir tvarkytis vienai namuose

 


Šį vakarą neturėdama ką veikti, sugalvojau atsakyti į jūsų klausimus apie Norvegiją:

  • Kiek laiko gyvenu Norvegijoje? – Norvegijoje gyvenu nuo praeitos vasaros, metai laiko:)
  • Ar man čia patinka? – Į šitą klausimą turbūt kiekvieną mėnesį galėčiau atsakyti skirtingai, bet po vasaros apsisprendžiau, kad man Lietuvoje geriau. Turbūt kyla klausimas kodėl? Vienintelė priežastis – draugai. Pirmą kartą kaip išsikridau į Norvegiją, pripažįstu – neliūdėjau. Turbūt todėl, nes tikrai mėgstu įššūkius, keliones, bei pasikeitimus. Net ir po kelių mėnesių Norvegijoje, nepasiilgau draugų taip, kaip po šios vasaros. Šią vasarą Lietuvoje praleidau du mėnesius, ir galiu teigti, kad buvo geriausia vasara per visus 16 metų. Taip, taip, žinau, kad vakarėliai, susitikimai su draugais, bei kelionės nesitęstų per visus mokslo metus, ir turėčiau itin susikaupti mokykloje. Tas mane ir stabdo Lietuvoje. Atsikrausčius čia, mokykloje pajutau laisvę, ir norėjimą tenai eiti. Daugiau minusų, nei anksti kėlimasis į mokyklą, bei kūno kultūra – turbūt neatrasčiau. Na, bet apie tai vėliau, pratęskime klausimą ar man čia patinka. Nors ir manau, kad Lietuvoje būtų geriau, man Norvegijoje patinka. Drąsiai galiu teigti, kad galiu sau leisti beveik viską, turiu draugų, bei mokykloje sekasi puikiai.
  • Jei turėtum progą grįžti gyventi į Lietuvą – grįžtum, ar pasiliktum? – Grįžčiau, pabaigčiau mokyklą, pasiimčiau draugus ir važiuotume čia studijuot!
  • Per kiek laiko išmokai kalbą? – Manau kad pilnai kalbai išmokti svetimą kalbą prireiktų ne vienų ir ne dvejų metų, tai žiūrint ką turi omenyje ” išmokai kalbą”. Susikalbėti su žmonėmis, ir kiekvienos dienos kalbą jau supratau po 4-5 mėnesių buvimo čia. Na, o pamokose, tai tikrai negaliu teigti, kad suprantu visiškai viską. Juk žodžių, kuriuos vartojame biologijoje, nevartoju kasdieniniame gyvenime, juos reikia mokintis:)
  •  Ar sunki norvegų kalba? – Neneigsiu, iš pradžių atvykus, bei sėdėdama su žmonėmis, galvojau kad klausausi rytinių čiulbančių paukščiukų, ir kalba atrodė visiškai nesuprantama. Bet po truputį įsiklausius, ir pradėjus mokintis, supratau, kad ji tikrai nėra sunki.
  • Ar greitai susiradai draugų, kaip juos susiradai? – Kadangi mano mama seselė, mano dauguma klasiokų mamų dirbo kartu su manąją, ir mama pasakė savo bendradarbėm facebooką klasiokėms, kurios mane netrukus susirado. Jau po savaitės ar dviejų, buvau susiradus puikių draugių.
  • Kokios yra norvegų mokyklos? – Na, šita tema dar ir man pačiai sunkiai suprantama. Kol kas susidariau nuomonę, kad mokykloj leidžiama beveik viskas, bei mokytojai yra kaip draugai. Mokykloje, atvirkščiai nei Lietuvoje, nereik kreiptis į mokytoją ” mokytoja/mokytojau”, užtenka pašaukti vardu! Kiekvieną kartą, jei bet kur ir bet kada susitiksi mokytoją, jis niekada nepraeis tavęs neužkalbinęs, ir niekada neišsisuksi be bent 5 minučių pokalbio su juo:) Mokykloje Norvegijoje nėra žodžio ” privaloma”. Jei ko nors nesupranti, tau arba išaiškins, arba duos lengvesnį kursą. Nors manau, kad retas tas, kuris nesuprastų ko nors čia. 10-tos klasės kursą bent aš, galėčiau laisvai lyginti su 7-8 klasės kursu Lietuvoje. Na, o po 10-tos, prasideda mokykla, ” gimnazija”, kurios sistemą tikrai sunku suprast. Jeigu iš karto žinai, kuo tu norėsi būti ateityje, kad neprisiėmus tau nereikalingų dalykų, iš karto gali eiti į klasę, kurioje tau bus vien tik ateičiai reikalingos pamokos. Pvz,: pasirinkai būti daktare. Tu net netrukus, po 10-ties klasių gali eiti į mokyklą, bei klasę kurioje tau bus tik medicina, ir nieko daugiau. O jeigu tu dar vis neapsisprendęs, yra ir klasių, kuriose tiesiog eini tas pačias pamokas, tik jas pastiprina. Nors aš manau, kad tai labai gera idėja, jeigu tik žinai, kuo nori būti, eiti iš karto į tau reikalingą klasę, pvz šokius, dramą, muziką, elektrą, medžio gamybą, mediciną ir kt.
  • Ar žadi visą savo gyvenimą praleisti čia, Norvegijoje? – Ne, čia planuoju tik baigti aukštąją mokyklą.
  • Kelintokė esi čia? – 10tokė.
  • Ar turi geriausią draugę Norvegijoje? – Turiu vieną pačią geriausią, ir kelis labai gerus:)!
  • Kelintą valandą prasideda pamokos? – Mano mokykloje dar kol kas 08:50, bet kitais metais viskas pasikeis.
  • Ką planuoji daryti kitais metais, į kurią klasę eisi? – Apie šitą labai daug galvojau, nes niekaip neapsisprendžiu, kuo noriu būti ateityje. Bet planai yra eiti į ” Kelionių gyvenimą”, ” Media ” bei šokius. Na, bet visi turi savo minusų bei pliusių kaip:
  1. Kelionės mane traukia net labai, bet žinau, kad norėdama turėti šeimą, neverta rinktis tokios profesijos, o be to, nelabai žinau daugiau profesijų nei ” gidas” 🙂 O gide būti tikrai nenorėčiau, vien pagalvojus kad tą patį per tą patį reikėtų pasakot keliasdešimt kartų iš eilės!
  2. Media. Turbūt ne visi suprato kas tai yra, nes aš parašiau norvegiškai, nežinodama kaip išversti į lietuvių kalbą tokį žodį. Linija media, yra tiem, kas planuoja ateitį kurti su fotografija, žurnalistika, video darymu, televizija. Bet vėl gi, aš nežinau, ar tikrai to norėčiau, ar mane tikrai tai domina.
  3. Šokiai turbūt labiausiai dominantis dalykas, kurį pati suprantu, kad būtų sunku pritaikyti ateityje. Juk nebūsi visą gyvenimą šokėja? Ateis laikas, kaip nebebus energijos šokiui, o tada jau nebebus ir darbo, taip kad šokius pasiliksiu prie hobio!

Iki kito karto♥


Jau labai seniai galvojau nusipirkti ” dalyką” laikyti rūbams bei batams, ir pagaliau jį radau! Nežinau kaip jis tiksliai vadinasi, tiesa sakant net neįsivaizduoju. Nors vietos rūbams ir ne per daugiausiai, bet tikrai labai patogu, kad jį galima vežiot po visą kambarį, bei pastatyt į bet kurią vietą, kada tik užsimanai!

 


Dabar rašau įrašą, kuris tikrai neturi prasmės. Tiesiog pamačiau kad tai bus 100-tasis įrašas, ir nenorėjau, kad jis būtų toks pat kaip ir visi, bei nebūtų atkreipta į tai dėmesio. Turbūt, kaip visada, labiausiai turėčiau padėkot tiems, kurie skaito, bei seka mano blogą! Toliau… Labai tikiuosi, kad nuomonių dėl blogo yra daugiau gerų, nei blogų! Būtų žymiai geriau, ir smagiau man pačiai rašyt blogą, jei žmonės vertintų, bei komentuotų postus. Tada žinočiau ar patinka mano įrašai, ką mano apie mano veiklą, ir t.t. Pastaruoju metu šitame bloge sulaukiu itin mažai komentarų, nors kiekvieną dieną tikiuosi, kad jų bus vis daugiau ir daugiau… Ačiū tiems, kurie komentuoja, bei vertina postus, o tiems, kurie galėtų tai daryt, sakau didelį PRAŠAU, jei tik galit, ir nėra sunku-pakomentuokit, ar įvertinkit postą… O jeigu turit wordpress’ą, ir dažnai čia užsukat, nepatingėkit paspaust follow! Myliu, ir dėkoju dar kartą