Archive

Another days


Šeštadienį praleidau ramiai, bei pasibuvau su šeima. Rytą praleidome lauke, tiesiog vaikščiodami saulutėje, bei džiaugiamės šiluma. Na o brolis, savo pirmąjį pusvalandį lauke praleido bemiegodamas… Grįžusi namo daug padėjau mamai, bei buvau su broliuku. Gaminom valgyt, žiūrėjom internetines rūbų svetaines, dėstėm skalbinius, klausėm muziką ir t.t. Net pačiai keista, kad šeštadienį bei penktadienį praleidau ramiai, ir tiek daug laiko praleidau su šeima.


… Ir kaip greitai eina tas laikas, nepagalvojot? Atrodo visai neseniai brolis atsidūrė pasaulyje, visai neseniai sužinojau kad jį turiu, o pasirodo jau visa savaitė kaip jis čia! Gaila, kad dėl tokio sunkaus gimdymo, bei problemų jie negali grįžti namučių, ir kol kas negaliu jo matyti kiekvieną dieną. Na, bet šiandien nepatingėjau ir atsikėlus labai anksti išskubėjau į autobusą, bei nuvažiavau aplankyti jų:) Visa laimė matyti mažą žmogelį ant rankų, o tuo labiau vadinti jį BROLIU. Na, dabar belieka laukti jų grįžtant, ir tvarkytis vienai namuose

 


Turbūt nedaugelis iš jūsų žino, kad kartais mėgstu paimti fotoaparatą į rankas, pažiūrėti pro mažą skylute jo viršuje, bei nuspausti visai nekaltą mygtuką po dešine puse… Būtent taip darau, kaip gan labai nuobodžiauju, ar patraukia prie tokios nuotaikos, kada tik ir norisi žiūrėti į pasaulį kitokiomis akimis, bei viskas matosi žymiai detaliau, spalvingiau ar blankiau…

Vieną dieną, pakeliui pas mamą į ligoninę ir gan nuobodžiaudama mašinoje, po rankomis pasitaikė fotoaparatas, bei prieš pat nosį matėsi tikri rudeniški vaizdai, ir tuojau pat kameros langelį puošė medžių bei spalvų nuotraukos kurias matote apačioje.

Kadangi iš tikro įrašas turėjo būti apie rudenį, bei kaip aš jį myliu, ar koks jis gražus, bet… Kaip matote, nukrypau nuo temos ir tuo pačiu noriu prie jos sugrįžti ar bent jau palinkėti jums gero Spalio, bei daug įspūdžių:)


Penktadienį pasirinkau praleisti su mama bei broliuku ligoninėje aplankydama juos. Negaliu apsakyti, koks buvo džiaugsmas po tokio ilgo laiko pamatyti mamą, ir žinoma pirmąjį kartą pamatyti broliuką! Visą savo gyvenimą svajojau apie sesę ar brolį, ir tiesą sakant tikrai negalvojau, kad dar galiu kada nors turėti, nes kaip ir esu gan didelė. Nors mūsų amžiaus skirtumas 16 metų, stengsiuosi, kad mūsų santykiai būtų tobuli, ir visada visada būsiu su juo. Žinoma, bus dienų kaip pavargsiu nuo verkimo, rėkimo, ir visų kitų normalių dalykų. Bet kad ir būdama pavargus, ir pikta, niekada nenustosiu mylėti jo, o kol kas belieka laukti kada pagaliau ištars pirmuosius žodelius, žengs pirmuosius žingsnelius, bus naktys kaip nemiegosiu, kaip negalėsiu išeit kur nors vien dėl jo, kaip reikės jį pamaitinti, kaip turėsiu žaist visai neįdomius žaidimus kad tik jis būtų laimingas:) Na, bet šiuo metu aš esu labai labai laiminga vien dėl jo, ir apsilankymas ligoninėje buvo vienas iš geriausių savaitės įvykių!♥


Kelionėje nutiko tieeek daug įvykių, kad net neįsivaizduoju kaip juos visus papasakot. Pradėsiu nuo to, kad pirmąją naktį praleidom važiuodami autobusu iki Oslo. Atvažiavę į Oslą pasiėme keltą/laivą į Vokietiją, kuriame praleidome antrąją naktį. ” Laive/kelte” buvo labai daug užsiėmimų kaip žaidimai automatais, diskoteka, apsipirkinėjimas, tiesiog chillinimas ant denio, maudymasis baseinuose ir t.t.

Viešbučiai, kuriuose praleidom kitas naktis, buvo tikrai labai labai geri, o net dvi naktis aš ir Jorid gavom pačius geriausius kambarius, nes ten kažkokios problemos buvo, kad mum turėjo pakeist kambarius! Tai gyvenom kaip….PRINCESĖS….:D

Gal trim dienom likus iki kelionės pabaigos, visai netikėtai iš vieno vaikino gavau žaisliuką, kurį tam tikrom priežastim aš ir Jorid pavadinom karamele:D!

Na, žinoma, kaip ir visur bei visada, niekas neapsieina be ” miegojimo nuotraukų”! Kadangi šitam post’e matote nuotraukas tik iš mano iPhone, bei mano fotoaparato, nuotraukų nebus daug, nes jei norėčiau gauti visas, reikėtų laukti labai ilgai, o laukti kiek žinau jums nepatinka:)

Trečiają dieną Lenkijoje gavome visiškai laisvą, bei visi ją paskyrė apsipirkinėjimui! Kadangi mus paleido pačiam centre, tarp didžiausių prekybos centrų, buvo tikrai nesunku praleisti pinigus… Vėliau tą pačią dieną aplankėme druskų kasyklas. Kadangi jau buvau ten buvus kartą prieš tai, nebebuvo taip įdomu kaip pirmąjį kartą, bet vistiek žavėjo:)

Kadangi apsipirkinėjom tiek pat tiek Berlyne, tiek Lenkijoje, kiekvieną apsipirkinėjimo dieną, bei kiekvieną sustojimą neapsiėjome nenuėję į mūsų mėgstamiausią Starbucks, ir mcdonald! O ir šiaip, maistas viešbučiuose buvo tikrai geras, ir niekas neliko alkanas!

Kadangi mano iPhone visada buvo labai populiarus draugų tarpe, kurie žinodami kodą, visada padarydavo mažiausiai 20 nuotraukų, taip kad nekeista, kad ir po kelionės, Jorid nuotraukų skaičius viršino limitą…

Ne ką mažiau atsilieku ir aš …

Na, o dar daugiau nuotraukų kurias radau, tai buvo su įvairiais žmonėmis, bei tikrai gan keistom veido išraiškom, priverčiančiom nusišypsoti kiekvieną!

Na, o kas aišku visiem, daugiausiai nuotraukų visokio šlamšto, kurį net sugdamas galvą nepriskirtum prie jokių kategorijų. Na, bet jeigu papasakojus apie keletą nuotraukų, tai apačioje esančiose nuotraukose pamatysite vaikiną, su merginos maikutę ir užrašu YOLO, kurią jis gavo per savo gimtadienį..:D Toliau matysite vaikiną su tona pudros (mat vaikinai užsimanė pasipuošt…) O nuotraukoj, kurioje matosi tik žalia/mėlyna/violetinė dėmė, yra mano ranka, bei ant jos didelė mėlynė ( mat aš naktį šokdama ant ” lovos” nušokau ant grindų, nematydama kur randasi lova”..) Dar toliau yra mano nudeginti pirštai, o už kadro ir mano mėlynos kojos, ir kiti sužalojimai.rgt


Nors ir paskutinėm dienom esu tikrai labai užimta, bet net nežinau apie ką rašyt į blogą.. Atrodo tiek nuveikiau, bet kvaila būtų apie tai išsireikšti čia. Na, o jeigu pilnai viską apėmus tai ėjau į mokyklą, kurioj viskas einasi ganėtinai puikiai, bei kitą savaitę persikelsim į visiškai naują, bei labai gražią mokyklą!!! Toliau… Kelias naktis iš eilės miegojau pas draugus, bei buvau vakarėliuose ar šiaip išvykus:)! Į blogą niekaip neprisiruošiu parašyti po kiekvienos dienos ar vakaro, taip kad žemiau paėję pamatysite nuotraukas iš pastarųjų dienų 🙂


Kelios dienos prieš gimtadienį, nuo pat namų mane pasiėmę Gabija ir jos tėvai, užrišo akis bei vežė nežinia kur. Po 40-50 minučių Gabija jau laikė mane už rankos, bei vedė link… ŽIRGYNO!!! Taaaip.. Kaip supratot, čia buvo nuostabi gimtadienio staigmena! Buvo nepirmas kartas kaip jodinėjau žirgu, bet turbūt pirmasis, kaip jodinėjau juo gerą valandą! Neabejosiu pasakydama, kad dovana labai originali, ir buvo tikrai labai smagu!!! Nors tai buvo gan seniai, bet padėkosiu dar kartelį, taip kad AČIŪ, GABIJA:*